Streso valdymas

Kiekvienas iš mūsų stresą išgyvename skirtingai – dažniausiai tada, kai situacija sukelia  neigiamų išgyvenimų. Kiekviena stresinė situacija mums primena, kad pasaulis nėra  nuspėjamas, nenumatyti ir nekontroliuojami dalykai gali išmušti mus iš vėžių nepriklausomai  nuo to, kokie stiprūs jaučiamės. Tačiau ne visi įvykiai, sukeliantys stresą, yra nemalonūs:  vedybos, įsimylėjimas, netikėta sėkmė ar atostogos. 

Mokslinėje literatūroje išskiriamas konstruktyvusis stresas (eustresas) ir destruktyvusis stresas (distresas). Konstruktyvusis stresas teigiamai veikia žmogaus gyvenimą: suteikia  polėkio, jėgų naujoms idėjoms vystyti, o ilgalaikis ar dažnai besikartojantis destruktyvusis  stresas sekina žmogaus organizmą ir dažnai tampa emocinių ir fiziologinių sutrikimų  priežastimi.

Dažnai tiesioginio streso mes nejaučiame, o vargstame dėl jo padarinių. Pats stresas yra  nematomas tarsi užslėpta „rakštis“, kuri nuolat dirgina protą, emocijas, nuotaikas, neleidžia  atsipalaiduoti, trukdo susikoncentruoti, dėl jo atsiranda nemiga ir galvos skausmai. Būtent dėl „nematomo“ streso dažnai šlyja santykiai, stringa savi-realizavimas ir suprastėja bendra  gyvenimo kokybė. 

Stresas paveikia keturias sritis: kūną, psichiką, emocijas ir elgesį. Įvairūs streso valdymo  būdai padeda nusiraminti, susibalansuoti, efektyviau išanalizuoti situaciją, bei taip pat gaminasi endorfinai (laimės hormonai). Vieni iš mūsų turi susiformavę keletą veiksmingų  pratimų ar metodų, kiti juos formuoja. Mūsų patarimas – geriausia pradėti dar tada, kai jauti,  jog viskas gerai ir atrodo, kad tau šių streso valdymo būdų nereikia. Jei praktikuosi - įprasi prie  jų ir turėsi savo mėgstamiausius visoms keturioms sritims. Tada galėsi lengviau ir paprasčiau  pasinaudoti jais, kai prireiks. 

Mąstymas 

.Mokykis pasakyti ne, kai to reikia. Svarbiausia, kad esi nuoširdus sau ir leidi sau būti su kitais  žmonėmis.  

.Pasistenk pažvelgti į stresinę situaciją kaip į iššūkį. Į stresą linkę žmonės sunkiai priima  sprendimus, kadangi jie apsvarsto visas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu streso vengiantys  žmonės labiau mėgsta išbandyti problemos sprendimą, net jeigu jis turėtų ir neigiamas  pasekmes. Jie yra lankstesni, kadangi jie neįsitveria vienos blogos minties ir neįstringa tame  užburtame rate, ir jie imasi veiksmų.  

.Primink sau, kad nėra tobulų ir visi darome klaidų. O kai užklumpa daug darbų ir atsakomybių,  turi suprasti, kad visko padaryti laiku nespėsi. Susikoncentruok tik į šį momentą – taip nuspręsi, ką svarbiausio gali nuveikti dabar, o visa kita gali palaukti arba įvyks savo laiku. 

Elgesys 

.Užsiplikyk arbatos arba kavos. Plikydama(s) sutelk dėmesį į kiekvieną žingsnį: kaip kvepia  arbatžolės ar kava, kai dedi jas į puodelį ar arbatinuką/kavinuką? Kaip nusidažo vanduo, kai užplikai? Stebėk garus ir ranka jausk puodelio skleidžiamą šilumą. Išgerk neskubėdama(s) ir nesiblaškydama(s), sutelk dėmesį į skonį. 

.Daryk mažas pertraukas (5–10 min. kas valandą). Dėmesys išsenka kas 90 minučių - smegenys apsnūsta bei susilpnėja dėmesys. Geriausia psichinę veiklą pakeisti fizine veikla, ir atvirkščiai, fizinę veiklą pakeisti psichine veikla. 

.Prašyk kitų pagalbos, kai to reikia. Mokykis ne tik daryti pats, bet ir prašyti kitų pagalbos.

Kūnas 

.Prasimankštink arba atlik kelis tempimo pratimus. Atkreipk dėmesį į tai, kaip tavo kūnas jaučiasi  atlikdamas kiekvieną judesį, koks jausmas, kai rankos ar kojos liečia grindis ar juda oru. Judėjimas  sužadina biocheminių medžiagų išsiskyrimą organizme, o jos padeda kūnui kovoti ir įveikti stresą. 

.Mažink įtampą raumenyse. Mintimis nuskenuok savo kūną nuo galvos iki kojų ir atkreipk dėmesį,  kurios kūno vietos yra įsitempusios. Mintimis siųsk žinutes į įsitempusias vietas: „pavojus praėjo,  viskas ramu, atsipalaiduoju ir nurimstu“. 

.Pakišk rankas po vandens srove arba įmerk jas į vandenį. Sutelk dėmesį į vandens temperatūrą ir  kaip jauti vandenį savo pirštų galiukais, delnais, plaštakų viršutine dalimi, riešais. Ar visose vietose  vandens pojūtis toks pat? 

Arba palaikyk rankose ledo gabaliuką. Koks jausmas kyla tik paėmus į rankas? Kiek laiko užtrunka,  kol jis pradeda tirpti? Kaip tada keičiasi jūsų pojūčiai? 

Emocijos 

.Neneik ir nebandyk išstumti savo jausmų. Atvirkščiai, pripažink, kad tokia emocija tave aplankė ir  žymėk jas emocijų dienoraštyje. Tai gali padėti rasti sąryšį tarp dabartinės nuotaikos, situacijos,  kurioje esi ir minčių, su kuriomis šiuo metu kovoji.  

.Susisiek su šeimos nariais ar draugais, kurie tave paremia ir gali tave išklausyti.  . Pasikartok. Prisimink dainą, eilėraštį, knygos ištrauką ar tiesiog ilgesnę citatą, kurią moki mintinai. Pakartok ją garsiai arba, jei nėra galimybės, mintyse. Kartodama(s) sutelk visą savo dėmesį į  žodžius ir intonaciją, kuria sakai.

PRATIMAI

#1 // Planuok ateinančias atostogas

Planavimas kažko malonaus padeda kovoti su stresu, nes suteikia mums vilties ir mes jaučiamės laimingesni. Apgalvok, kur ir kada vyksi, su kuo, ką veiksite ir kada. Planuok kuo detaliau: kokius drabužius pasiimsi, kaip keliausi, kurios transporto priemonės tiktų geriausiai, ką norėjai jau seniai pamatyti ar aplankyti. Google Maps suteikia tam nepaprastą galimybę aplankyti miestus skaitmeninėje erdvėje. Gali pradėti nuo penkių miestų, kuriuos išrinko Lonely Planet, juos rasi čia.

#2 // Džiaugsmą kelianti muzika

Susikurk grojaraštį dainų, kurios tau kelia tik džiaugsmą; Jokio skirtumo ar tai būtų Spotify, YouTube ar iTunes. Dainos, kurios tave džiugina, pakels ir nuotaiką ir padės kovoti su stresu. O jei esi viena(s) - nepabijok atsistoti ir bent kelias minutes pašokti.

#3 // Palik telefoną už durų

Kai eini gulti, pabandyk telefoną palikti kitame kambaryje ir pabūti be jo ir naujienų skaitymo. Tai padės išvengti jausmo matant žinutes, kurios verčia reaguoti iš karto. Leisk sau pailsėti.

#4 // Priimk stresą išskėstomis rankomis

Kai tu pakeiti nuomonę apie stresą, gali pakeisti ir tai, kaip kūnas į jį reaguoja. Nuostabi paskaita apie tai, kurią rasi čia.

#5 // Turėk savo mėgstamą kvapą šalia savęs

Ar turi savo mėgstamą kvapą? O gal net keletą? Tai gali būti arbata, prieskoniai, kvepalai, muilas, kvepianti žvakė ar bet kas, kieno kvapas tau patinka. Turėk jį prie savęs, rankinuke, kišenėje, biure ir/ar namuose, tam, kad galėtum pasiekti jį ranka. Lėtai ir giliai įkvėpk to kvapo ir pabandyk įvardinti jo savybes (gaivus, aštrus, lengvas, saldus ir pan.). Mėgstamas kvapas primins geras emocijas.