Kodėl dalinimasis emocijomis su kitais yra naudinga?
Kiekvieną dieną, valandą ir sekundę žmogus išgyvena tam tikras emocijas. Būtina žinoti, ką jaučiame, kaip jausmai veikia mūsų gyvenimą ir kaip turėtume su jais elgtis.
Tikriausiai, pirma mintis, kuri ateina į galvą išgirdus teiginį „susitvarkyk su emocijomis“, galvojame apie nemalonius jausmus.
Būtina paminėti, kad svarbios tiek malonios, tiek nemalonios emocijos. Sugedus automobiliui jį tvarkai pats, arba kreipiesi į žmogų, kuris tai gali padaryti už tave. Su emocijomis yra šiek tiek sunkiau. Nėra serviso, kuriame galėtum savo jausmus, emocijas palikti patikrinimui. Tačiau yra būdas kaip gali su jomis susitvarkyti pats - pasidalindamas su kitais.
Yra daugybė priežasčių, kodėl emocijas išreikšti gali būti sunku. Viena iš jų - žmonių polinkis jas palikti viduje ir neišsipasakoti. Kita priežastis - dėl tokių emociškai sunkių jausmų kaip kaltė, gėda ir išgyvenimas, gali stipriai paveikti kasdienybę, tad papildomas kalbėjimas apie šias emocijas dar labiau „apkrauna“ žmogų. Dėl šios priežasties sumažėja noras savais išgyvenimais dalintis su kitais.
Kartais naudinga savęs paklausti: ar esi tarsi atvira knyga, kuri savo emocijas dalina į visas puses? O galbūt priešingai - pasilieki sau, jų neatskleisdamas aplinkiniams? Ar per darbo pokalbį bandai atrodyti ramus ir susikaupęs, nepaisant to, kad jauti nerimą? Kai viršininkas ant tavęs šaukia ir kritikuoja, stengiesi neparodyti, kad jautiesi nusivylęs? Ar per konfliktą su savo partneriu renkiesi pasitraukti nesidalindamas tuo, kas tave vargina? Galbūt manai, kad išreikšti nemalonias emocijas yra nemandagu. Tačiau, viskas yra priešingai!
Psichologas Jamesas Grossas sukūrė emocijų reguliavimo modelį, kuris orientuotas į jų išreiškimą galvojant apie situaciją iš kitos pusės. Psichologiškai šis procesas vadinamas „pažintiniu įvertinimu“. Tai apima emocinės situacijos perinterpretavimą, kuris neutralizuoja emocinį poveikį. Kita modelio dalis yra emocijų slopinimas. Anot autoriaus, ekspresyvus emocijų slopinimas - tai neišreikštos emocijos. O patirtinis (experiential) slopinimas, tai būdas visai nepatirti emocijų. Priežastys dėl kurių pasirenkame slėpti jas yra nukreiptos į viltį, jog tokiu būdu su nepatogiomis situacijomis susidorosime efektyviau. Svarbu paminėti, jog daugelyje mokslinių straipsnių kalbama apie neigiamas emocijų slopinimo pasėkmes.
Pasak mokslininkų: Rotho, Vansteenkiste'o ir Ryano, tiek malonios, tiek nemalonios emocijos yra susijusios su asmeniniu augimu, o emocijų slopinimas gali paveikti šias kognityvines funkcijas: procesus susijusius su gebėjimu mokytis, įsiminti, atkreipti dėmesį bei priimti atitinkamus sprendimus.
Dalinimosi emocijomis pranašumai gali būti pagrįsti tam tikromis smegenų funkcijomis. Kai išgyvename intensyvias emocijas kaip: baimė, agresija ar nerimas, smegenyse aktyvuojasi vadinamoji migdolinė sritis (amygdala), kuri yra tiesiogiai atsakinga už emocijas ir elgseną. Ji padeda žmogui atskirti kiek situacija yra pavojinga, bei padeda priimti teisingiausią sprendimą priklausomai nuo situacijos rimtumo. Po tokio įvykio ši smegenų sritis patalpina informaciją žmogaus atmintyje, su tikslu, ateityje tokių situacijų išvengti. Dėl šios priežasties įvairiuose stresiniuose scenarijuose, natūralus atsakas smegenyse gali perimti kontrolę ir sutrukdyti priimti logiškus sprendimus
Mokslininkas Lieberman su savo komanda sukūrė metodiką, jaučiamas emocijas paversti į žodžius, tokiu būdu nuslopinant automatinį migdolinės smegenų srities natūralų atsaką į patiriamus jausmus ir emocijas. Taikydamas metodą, bėgant laikui žmogus patirs vis mažiau streso nemaloniose situacijose. Pavyzdžiui, jei papuolei į automobilio avariją, praėjus kiek laiko, net buvimas mašinoje gali sukelti daug streso. Jeigu tokioje situacijoje taikyti prieš tai paminėtą metodiką ir konkrečiais žodžiais įvardinti patiriamus jausmus bei emocijas, kitą kartą sėdint automobilyje, tokie išgyvenimai po truputį išnyktų.
Leidžianti sau jausti ir išreikšti emocijas kitiems, gebėsi gyventi laisvą ir pilnavertį gyvenimą tinkamai reaguodamas į įvairias situacijas. Panašiai kaip sportuojant ir matinantis sveikai, emocijos taip pat daro įtaką mūsų kūnui. Pats faktas, jog geresnis savęs pažinimas pagerins ir bendrą emocinę būklę bei padės tinkamai reaguoti įvairiose situacijose, turėtų būti paskatinimas jų neslėpti viduje.